2 hours ago
2
0
0
Lygiai prieš metus( kovo 16d. ), Jonas atrado ledo ritulį. Tą dieną, jis pirmą kartą pasimatavo pačiūžas ir su jomis išbandė ledo tvirtumą. Tai buvo jo startas. Su didžiuliu užsidegimu jis lankė treniruotes. Bet.. Ligos ir traumos ( už treniruočių ribų ), viena po kitos , stipriai pakoregavo jo lankomumą. Pauzė buvo gan ilga, bet jis labai laukė kada galės grįžti. Ir sugrįžo, rugsėjo viduryje jis vėl stovėjo ant ledo. Prasidėjo naujas sezonas, o su juo ir daug intensyvių treniruočių. Kai matom, ką jis veikia ant ledo dabar, širdis dainuoja. Ir tai tik 8 mėnesių rezultatas. Kai vaikas ryte pažadintas klausia: ar šiandien varysim į ledą? Suprantu, kad viską darom teisingai. Niekada nebuvom suabejoję mokykla, kurią pasirinkome. Ir visada jausim nuoširdų dėkingumą treneriams už didžiulį atsidavimą, pasitikėjimą, padrąsinimą, palaikymą, motyvaciją, atvirą bendravimą su vaikas ir jų tėveliais, ir treniruotes į kurias vaikai eina su didžiuliu noru. Ledo ritulys papildė ne tik Jonuko draugų ratą, bet taip pat ir mūsų. Esame dėkingi. O aš visada Jonulį skatinsiu, nuvalysiu ašaras, kai jos byrės, būsiu jo emocijų sugertukas ir palaikymo komanda, ir niekada nepraleisiu jo pasirodymo akimirkų.
NES TAI JAU NE BŪRELIS – TAI GYVENIMO BŪDAS!
